Pekininių kopūstų rudens derliaus įvertinimas

2000-2002 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto daržovių bandymų lauke tirti rudens derliui auginami hibridiniai pekininiai kopūstai, kurių vegetacija 48–73 dienos. Tyrimų tikslas – nustatyti derlingiausius ir geriausios cheminės sudėties pekininius kopūstus, kurie būtų pakantūs vėsesnei negu 10oC vidutinei paros temperatūrai ir -3– -5oC trumpalaikėms šalnoms. Trejų metų tyrimų duomenimis, iš rudens derliui auginamų pekininių kopūstų derlingesni yra ankstyvesnieji. Rudenį išaugintų pekininių kopūstų vidutinė gūžės masė kito 500–1200 g ribose. Tam didžiausios įtakos turėjo meteorologinės sąlygos gūžių formavimosi metu. Tirpių sausųjų ir sausųjų medžiagų bei nitratų kiekiui daugiau įtakos turėjo metų sąlygos negu skirtingų hibridų savybės. Nitratų kiekis gūžėse kito nuo 366 iki 2011 mg kg-1, kiek mažiau nitratų susikaupė vidutinio vėlyvumo Bilko F1 kopūstuose. Azoto, kalio, kalcio ir magnio kiekiui turėjo įtakos tiek metų sąlygos, tiek hibridų savybės, o fosforo kiekiui – meteorologinės sąlygos. Pekininių kopūstų gūžėse geležies kiekis kito nuo 65 iki 125 mg kg-1, vario – nuo 4,5 iki 13,0, mangano – nuo iki 11,0 iki 14,0, cinko – nuo 24,0 iki 30,5, boras – nuo 19,5 iki 29,1 mg kg-1. Mikroelementų kiekį mažai veikė metų sąlygos. Geležies, vario, mangano ir cinko kiek daugiau rasta vėlyvesniuosiuose pekininiuose kopūstuoseVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij